Autoegzorcizmas

Suklumpu.
Šiandien, vakar, rytoj ar
Kiekvieną išsunkiantį vakarą —
Nusilenkti
Išbadėjusiai klykiančiai miniai,
Apeiginiam savęs išvarymui.
Išsigramdau švariai — kiek įmanoma, —
Smegenyse rujojančią mintį,
Bandomis prašuoliavusią klaikumą —
Kai kanopomis beldžia į smilkinius —
Apsinuoginusioj mano sąmonėj
Lyg gyvuonys įaugusias samanas,
Pumpurų rudeniop dygimą,
Su tavim nepradėtus gimdymus,
Išprotėjusią monologiką,
Suvarpytą sapnų melodiją,
Apkapotą sinchroniškai užmarščiai
Tavo geidulį mano bedugnėje...

Jau baigiau.
Išėjimai sutalžyti,
Kaulų eiženom — akys ir kiautai.
Mea culpa — praskėlusios galvą
Grindimis lyg šlapiais viduriais,
Baimės kvapą pelių akyse išgliaudžiusios
Balnus nusispardžiusios
Mano klaikiosios bandos
Keliauja

Į šiaurę.
Elodeja

2013-06-20 09:03:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Lauksmė

Sukurta: 2013-06-22 14:32:49

Aš tiesiog perskaičiau vienu ypu, ir man viskas (pa)tiko...

Anonimas

Sukurta: 2013-06-20 20:52:55

Baisi savigrauža, ji brrr

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-06-20 14:16:02

Labai puikiai „prisiėmė“ kūrinys, bet be (šito!) pavadinimo.
Atpluko vaizdas vaikystėje: tėvo kepurė užsmukusi vaikui ant akių; šis ja didžiuojasi, bet beveik nieko nemato... Taip ir čia: įmantrus pavadinimas „per sunkus“ poetikai. O gal jos ir nelieka, nes daug ko laukiama?..

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2013-06-20 10:56:58

Oho.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-06-20 09:51:00

Įdomus ir intriguojantis tekstas, verčiantis suklusti.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-06-20 09:07:40

Labai brandus darbas