Visada sakiau, kad keliaudama gyvenu. Nes kelionėje nebūna nuobodulio, rutinos, jei keliauja ne nuobodos ir nesusikuria nereikalingų taisyklių, neapsisunkina sau gyvenimo, neužmuša kelionės dvasios. Dar gyvenu dainuodama gatvėje. Šiandien tai su broliu Šerkšnu padarėme Pilies gatvėje. Nežinau, kodėl anksčiau negrodavome čia, kur šaknijamės, bujojame, nykstame, vėl iš naujo leidžiame daigus, skleidžiamės… Pradžia buvo sunki, nes nematėme praeivių atsako, gyvasties, susikalbėjimo. Bet, kaip vienoje mūsų dainoje skamba, svarbiausia – išlaukti. Tik kantriai nešiojant, brandinant, purenant, ariant  tą pačią ir kartu vis kitokią dirvą galima sulaukti vaisių… Išsipildymo, pilnatvės, pilnaties kvapo sulaukti. Tai kelionė, kurią gaubia aukštas dangus, glostomas Vilniaus sanamiesčio stogų. Balsai neša toli, toli… Toliau nei Gedimino sapnas, toliau nei susipynusios Užupio gatvės, neišsipildžiusios svajonės…

Jei žmogus savyje turi bagabundos gyslelę, nesvarbu, ar jis keliaus, ar rašys eilėraščius, dainuos gatvėje, tualete ar sode braidydamas po rasą, nesvarbu, jam bus 20, 30 ar 100 metų, jis bus GYVAS. Gyvesnis nei tvarkingas gyvenimas ir nevėluojantis atlyginimas, stabili darbo vieta, suplanuotos stabilios 2 savaičių atostogos, numatomi ilgieji savaitgaliai, tautiškai sutartiniai palėbavimai, stabilios išeiginės ir t. t. ir pan. GYVAS nereiškia plevėsa ar skrajojantis padebesiais, nesuvokiantis gyvenimo realybės.GYVAS yra matantis pasaulį kas akimirką, gaudantis tas akimirkas ir įsikūnijantis jose. Ne gatvės muzikantai, poetai, žymūs ar nežinomi rašytojai yra tinginiai, o tvarkingi nuobodos, tingintys, bijantys atsibusti naujiems keliams, posūkiams, linkiams, negebantys įsiklausyti į kitokį žodį, spalvą, aidą, ryto kvapą. Tebūnie, tebūnie. Tik nereikia norėti visų apvilkti nuobodybės rutinos skraiste, įsprausti į savo trumparegiškai suvokiamo pasaulėlio rėmus, iš sielų pavirstant sieliūkštėmis… Tebūnie kelias, kelionės balsu, stogais, svajonėmis, raidėmis, mintimis, spalvomis, tebūnie kūrybiška netvarka, skambanti, giedanti, skausmingai tylinti, įprasminanti. Tebūnie nestabilus dangus ir oras, vasaros naktys ir lietus, tebūnie bestabilus benamio namas, daina, eilėraštis ir bedarbio stabili nedarbystė, kūrybinio žmogaus nestabili kančia, gimdanti kūrybą, kūrinį, gyvybę. Tebūnie tai, kas GYVA, neišmatuojama, neįspraudžiama. Tebūnie nestabilios atostogos, honorarai, sutartys ir ištartys. Te-bū-nie…