Švelnumo nuotaka, kad mane mylėtum
Iš birželio prieblandų išausčiau tave,
Liestų ausis šilti lašai per ilgiausią lietų,
Šlapi žalių ūglių lapai, o žodžiai tave atves.

Vien ílgis be valios pievų ūke sutirpęs
Pats ilgesys, kol atveria langą šviesi naktis,
Ties ūkų suknele žvaigždžių pirštai virpa,
Šilta naktie, kaip tavo krūtinė švelni.

Kam pasauliui oda, nuo ko dangstais, begalybe,
Lygios ūkanų sruogos minkšti nakties plaukai,
Didvyriška sraigė, atšiauri medūza,
                                                   braižančios dyglės
Jūržolių pievose, o aušra nuoga ateis.

Pailsęs žiedas naktis, akis išskaitė
Pro tylų lietų aukštai žvaigždžių raidès,
Žiūrėk, liečia akis visai reali mergaitė,
Žvelk Algis ilgis... ir kam... ak
                                            visai praskydęs