Atpažinsiu tave - seno miesto bažnyčioje
Kaip maldaknygę,
Pamirštą klauptuose
Vardan tėvo, ir motinos,
Ir brolio - nemylimų
Juodo kraujo ar vyno
Atėjusią gerti
Liūtimi
Liežuviu atgailaujančią
Sniegu čežančia lūpų srove -
Iškalbėtom tekėti delne trimis upėmis
Tavo valtys
Per žvakių kasas
Lūžusius irklus pametusios celėse
Į artėjančią žiemą parves
Iš pavėjinės pusės
Visą pamirštą degantį
Ižą nubridusios
Atsigręši
Prie slenksčio
Manyje
Sužverėjimo kraują palikusi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-06-19 23:00:08
Sakyčiau, kad po tokios a la sakralinės pradžios kūrinio pabaigoje tiesiog papiktžodžiauta.
Jei tai ekspromtas, tada gyvuliška prigimtis pėdsakus palieka...
Jei tai „išvedžiojimas“, tai tiesiog „užsižaista“.
Tik vardan ko? :-)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-06-19 16:44:25
yra klišių vietomis
tačiau visumos niūrumas pakankamai aiškiai nušviestas
neblogai
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2013-06-19 14:21:30
Iki "srove" ypatingai liejosi. Toliau truputį stringa.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-19 09:46:46
Negatyvo daugiau nei pozityvo, bet mintys kaip tos upės teka ir hipnotizuoja...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-19 08:57:01
Puikus darbas
Anonimas
Sukurta: 2013-06-19 08:14:15
Sužvėrėjimas nėra gerai.