Akademiko Vinco Krėvės 125-ečiui

Nuo Punios lig Didžiosios Merkinės,
Nuo Seinų ligi Trakų kalvų
Siaubė kraštą kryžiuočiai patvinę,
Negailėdami bočių galvų…

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Iš Subartonių vieškelis dulka,
Į Merkinę, į Kauną einąs,
O prie kelio rugiagėlių pulkas
Rugiapjūtės vedžioja dainas.

Pro Merkinę išėjęs į žmones,
Šito vieškelio nepamiršai…
Brangūs liko ir mums tavo kloniai,
Duburiuose nuskendę miškai.

Gal gimtinės ar gal Peterburgo,
Gal Kazanės ar Lvovo dvasia
Narsą įkvėpė karžygio Jurgio,
Tau kovoti su amžiaus tamsa…

Gyvastis dainaviškių nežūna
Virš „Šiaudinės pastogės“ šelmens.
Dar ilgai kunigaikštis Šarūnas
Tarp žmonių šito krašto gyvens.

Tik nežvelgs jau gudročius Raganius,
Skerdžiaus Gugio seniai nebėra.
Karvių kaimenės niekas negano,
Nebeskamba dainelė gera.

Tau rūpėjo tautos išlikimas,
Protą virpino mokslo šviesa.
Ir kaip Mindaugui vis nenurimus,
Prašviesėjo ir amžiaus tamsa.

Ir dar aušo kitokis rytojus,
Ir dar virė kova ir mintis…
Atsilaikė tas protas ir kojos…
Tik nurimo karštoji širdis…

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Tu ėjai, daug ėjai — nesustojai,
Dar ir šiandien žinau, kad eini…
Nepavargsta tau protas ir kojos
Tarsi Baironui „Mcyri“ kely…