Vieniša lelija
Smilgų jūra aplinkui,
Vėjas siaučia joje,
Užkliudyta palinko
Raudona lelija.
Vienas vienišas žiedas
Blaškos kaip žarija
Dalgio neliestos pievos
Rūpestingam delne.
Ir iš kur tu atklydai
Į platybę laukų
Tarp pelynų ir kmynų,
Tarp vėdrynų pulkų?
Ant kalnelio sustoję
Dobilėliai balti
Taip norėtų ateiti
Prie lelijos arti.
Tiktai rinktis negali,
Prie ko augti, žydėt —
Tenka kęst savo dalią,
Debesim pavydėt.
Vienas vienišas žiedas
Blaškos kaip žarija
Dalgio neliestos pievos
Rūpestingam delne.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-06-17 20:42:43
Labai gražu...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-06-17 12:44:06
gražu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-06-17 11:33:46
gražiai eilėse sudėliotas nustebimas...netikėtumų ne tik žmonių gyvenime pilna
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-17 09:29:28
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-17 07:35:23
dainai labai gražus tekstas, toks lengvas, plaukiantis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-17 02:33:14
Daina lyg ir... Tiktų, manau.