Liūdnas angelas vaikšto po žemę
Ir ašaras graudžias lieja.
Jo sparnai naktinius debesis remia.
Nerimsta liūdna siela.

Liūdnas angelas vaikšto per naktį,
Bando neapykantą gesinti.
Negali jis akių sumerkti,
Niekad nepalieka jo liūdnos mintys.

Liūdnas angelas žengia lėtai,
Lėtai plunksnos iš jo sparnų krenta.
Toli boluoja smėlėti krantai...
Žmonės yra kietesni už cementą.

Jie atstumia liūdną angelą,
Ir jis lieka vienas naktyje.
Jis negali nieko pakeisti, todėl gelia
Jo liūdną širdį stipri sielvarto kaitra.