Nesiseku
Pasakų
Apie save
Neatlaikau kaip smilgos
Vakarinio rūko
Pasimeta rodyklės
Žuvų apkandžiotam mėnuliui
Prie smėlio vartų
Vėjas atplėšia
Devynis sielos pamušalus
Ir kryžium ketvirčiuoja
Šypseną
Kai ritasi kankorėžiai sekundėmis
Ar širšėmis
Per šerdį
Aš trumpam
Tiktai svečiu pabūsiu
Basomis
Per jūsų žodinį trapumą
Kol virpa vakaru varpai aviečių
Sidabro valtimi irklais pušiniais
Į debesis lydėsiu rūko gniūžtes
Juose toks verpetuotas ir ramus almėjimas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-06-17 02:32:17
Gražu. Ir pavadinimas geras - tinka labai...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-06-16 20:00:28
"Aš trumpam
Tiktai svečiu pabūsiu
Basomis
Per jūsų žodinį trapumą
Kol virpa vakaru varpai aviečių..."
Labai gražiai prašėte!
Sėkmės Jums :)
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-06-16 13:17:30
gamtovaizdžiu kvepia
Anonimas
Sukurta: 2013-06-16 11:46:04
Labai labai sipršau, bet rūko gniūžtės, ėėė..ar tai metafora? Man rodos, metafora yra daugiau. (Tikrinuosi supratimą.)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-16 11:22:46
Neįprastas, gilumas siekiantis almesys — nevienadienis darbas.
Vaizdžios metaforos stipriai veikia.
Ačiū ir sėkmės!
:)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-06-16 09:38:52
Vaizdus, žodingas, įtraukiantis savin...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-06-16 09:13:24
Puikiai
Anonimas
Sukurta: 2013-06-16 07:31:19
rūko gniūžtės - nuostabi metafora... Gražiai rašot, kitaip ir tai puiku