Kai laiko lieka tik vienam eilėraščiui
Arba vienam gyvenimui
Bet ar tai ne tas pats
Kaip iš anksto žinoti
Kokia data bus iškalta paminkle
Ar tai galima vadinti laukimu
Kai nespėji perskaityti paskutinio žodžio
Nors jau žinai koks jis bus
Bet nespėji
Pabučiuoti
Atsuki jam nugarą ir nueini
O jis gedi
Kodėl nesišypsai
Kodėl nustumi jį į šalį ir eini
Gal toliau
O gal niekur
Jis taip meiliai tau siūlo
Save
Bet tu ieškai naujo durininko
Kodėl niekada neištari
Gyvenime aš tave myliu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-18 21:00:44
Bet nespėji
Pabučiuoti
...vis nespėjam...nesugrąžinamai...gražus eilėraštis ...prisiminimų sparnais gobiantis plačią erdvę...
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-08-18 18:31:45
Labai patiko šis eilėraštis, bet manau, kad nereikėjo paskutiniųjų dviejų eilučių. Išjaustas ir nuoširdus darbas.
Vartotojas (-a): Riva
Sukurta: 2006-08-18 14:49:20
Tą gyvenimą galima pakeist ir kitą žodį,pvz Riva ;) :D
Neištari,nes niekad jo nesutinki,bet kur tu jį sutiksi,jeigu nuolat juo skundiesi,kur jis norės tavo skundų klausyt ;)