Pražiojusi bedantę burną vėjų imperija
Prinokusį nuodėmių miestą godžiai ryja.
O nuo žvaigždyno per gaidžio sprindį
Auksinė moneta aukštam danguj spindi.

Vakaro debesys pravėrę kosminę nišą
Su Saulės vėju Grįžulo Ratų kvapą neša.
Pamišę nuo mėšlo skonio jonvabaliai šoka
Dangaus ir nežinomo proto šokį baisoką.

Pamačiusi žalią  sergančio kentauro akį
Dangumi lekia aksominė deganti plaštakė.
Šienpjoviai dalgio ašmenis į akmenį plakė,
O vakaras paraudo kai dienai pasaką sekė.