Įsipynus į plaukus jazmino šakelę,
Pro svetingai atkeltus vartus, vartelius,
Atskubėjo mergaitė per lauką, per žalią,
Į žolynais dabintus birželio  namus.

Pabučiavus bijūną, paglosčius leliją,
Vilnijančias pievas nusagstė žiedais,
Net dangaus debesėlis ramunėmis lijo,
Išsiliejo, pasklido baltagalvės plačiai.

Vešlios lankos nušvito dobilais ir vėdrynais,
Greit trumpiausia naktis burtų daug dovanos,
Taip norėsis tikėti, kad papartis pražydo,
Kad laimingas bus tas, kuris ryšis ieškot.

Įsipynus į plaukus jazmino šakelę,
Atbėgo mergaitė - vasarėlė šilta.
Džiaugies, kad sulaukei, kad gyventi taip gera,
Kai saulužės dukrelė žaidžia šalia.