- - - ir vėl susitikom
kaip visada
tu toks jaunas
žavingas

tiesiomis medžių kojomis
augaloto ąžuolo krūtine
dailiai sušukuota
vėjavaikiška
aukštai pakelta galva

kvepiantis ievomis ir
rozmarinais  

o man
nedrąsus šitas metas
vis labiau nepatogiai
jaučiuosi pasenus

išsausėjus oda
šerpetoti plaukai
lūpos – apversta valtis

nors žinau –

privalau slėpti akis
nepadoru į tave
tokį jauną žiūrėti
    
bet širdies neapgausi –
sužiedėjus kriaukšlė

vis  
tebelaukia