Moterys eina žeme,
Tykios, išdidžios, gražios.
Moterys stirnų akim,
Baikščios ir kartais nedrąsios.
Kitos žvilgsniu išdidžiu,
Plaukais, besiplaikstančiais vėjy,
Žingsniuoja lyg skrietų žeme —
Aprėdais brangiausio siuvėjo...
Moterys gimdo vaikus,
Migdo, maitina, glaudžia.
Dažnai nemiega naktim —
Nuovargis širdį spaudžia.
Vienos augina gėles,
Dalina širdį lyg duoną...
Dar kitos kuria eiles,
Gėrį pasauliui duoda.
Kitos tik myli save:
Ima, išduoda, parduoda,
Eina išdidžios gatve
Tarsi į amžiną puotą.
Moterys — gėlės laukų,
Tokios visai nepanašios.
Moterys šių laikų —
Visos savotiškai gražios.