Priimkite mane į savo glėbį,
Nuspalvinkite plaukus raudonai,
Žiedų liepsnas svaiginančias iškėlę,
Per žemę grožį neškite aukštai.

Tegul aistra gyvenimui plevena
Nuo ryto lig nakties ir dar ilgai po jos,
Te pilką liūdesį į tolių tolius gena
Puošni gėlė karališkos spalvos.

Lai dega neviltis, vargai po jūsų kojom
Ir ilgesys skaudus nepakelia sparnų,
Ką sapnuose žmogus nedrąsiai gal svajojo,
Ištiesęs ranką, pašaukia draugu.

Priimkite mane į savo karštą glėbį,
Į pasaką nežemiškų turtų,
Iš nežinios į dabartį pavasarį atėję,
Pabūt akimirkai trumpai kartu.