Morkos — sveikata visiems,
Ir mažiems ir dideliems.

Pilną lysvę prisisėjau,
Laisčiau, retinau, ravėjau...
Jau norėčiau paragauti,
Su mama einu jų rauti.

Morkos gražios, ilgos, plonos,
Įsikibę viena koja.
O šita — visų keisčiausia,
Išdidžiausia ir storiausia.

Bandau raut—- nepasiduoda,
Net nutrūko žalais kuodas.
Kastuvą teko atsinešti
Ir kaip kelmą ją iškasti.

Išsižergus, išsiskėtus,
Kur man tave tokią dėti?
O jau kojų, o jau kojų —
Ne morka, o šimtakojė...

Išprausiau ją dubeny,
Bus sriuba labai skani!