Taip saldžiai kvepia vystančios alyvos,
Kiek daug gėlos ruduojančiuos  žieduos!
Medelis žalias, vešliausiais lapais gyvas,
Bet tarsi šmėkščioja tarp jų ruduo.

Atvers birželis metų knygoj skyrių
Paskirtą vasarai, galbūt taip pat gražiai,
Tiktai pavasaris, nors buvo ir vėlyvas,
Širdies kamputyje svečiuosis dar ilgai.

Laimės minutės mėnesiais netrunka,
Nubėga spinduliu atbudusia žeme,
Ir šypsos žmonės pasaka laimingi,
Matydami save mažais vaikais joje.

Alyvos kels jaunas šakas į viršų,
Pamirš gegužio šauksmą, jo žiedus,
Tik žemė,  nuo lietaus gausaus įmirkus,
Priglaus dar kvepiančius, bet jau rudus.