Aš savyje tarsi maiše užsiūtas,
Ir nė pro kur – kaip medis gyvenu.
Many – kietos medienos būstas
Su atgarsiais, su sruogom želmenų.
Žodžiu, mintim praskėlęs savo maišą,
Einu bendrauti su kitu medžiu.
Kai žodžiai tie kažkur paklydę vaikšto,
Sugrįžtančių aš vienas jų geidžiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-28 12:15:17
nedaug trūksta iki labai labai... turi vidinio žavesio ir žaismo :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-28 09:45:01
Gražiai tie medžiai bendrauja...
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-05-28 08:10:10
patiko, vaizdus
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-28 00:36:55
Medis — stiprumas — puiki metafora, bet maišas, mano akimis — per silpnas apvalkalas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-27 22:51:47
Kažkodėl autoriaus nuotrauką, perskaitęs šitas eiles, prisiminiau - tą, kur buvo tituliniame lape...