Šiltas artumas plukdo mano baimes
Jaučiu kaip gęsta šaltis akyse
Užsidega ištirpęs noras būti
Užgęsta laikas virsdamas delčia

O tiek ne daug palikta laukti
Virš laiko mums atsveria naktis
Tamsa nušluosto ašarą nuo veido
Ir pabučiuoju amžinu pakilk

Lekiu per dykumą žvaigždžių į dangų
Žvilgsnyje nešdamas brangiausią auksą
Bijau parkrist užkliūt nepamatyt tavęs
Tiesiog ir vėl sugrįžt atgal į sapną

Ar ši realybė nemeluoja guosdama
Ar šitas karštis tikras laimės gūsis
Virš laiko mums atsiveria naktis
Užsidega ištirpęs noras būti