Išeina iš kaimą
           ir sanas ir jaunas,
            a čia gi teip gera
            buva kadais.

           Aidavai pra sanus
           kaima namus,
            matydavai materėlas
           su undarokais dirbančias.

            In virves džiaudava
            austas marškas,
            abrūsus,marškinius
            ir visokias punčiakas.

            Agi pre kekvenas gryčias,
             kur mergelas gyvindava
             rūtelas žalias augdamas
             kekviena bernelia akį guosdava.
            
            Teip gera būdava
            net už dušes stverdava
            jausmai giliausi,
            lyg kaima šulnys gilumą

            Atidarai ją dungty
            karštų vasaras denelį
            a ti švinta vesuma ir ramybe...

            Atsigeri vandene iš gelažine padelę
            katras buva pririštas par gyvastį
            kaip šuva markatnas pre virvelas
            net gera pasdarydava...
  
           Teip ir noris nuvažiuot
            sava sanelią kaiman,
            a ti gi jau nieka rast nebevalna
             anei tvaras , nei rutelėlių,
             nei sodų gražių abelėlių

             A ir šulnys ingriūvys be dungčią
             liki tik prisminimai
              giliai dušian insmygį....