lyg tramdomi marškiniai
ant karščiuojančios sielos
Tavo kančia ir mirtis Jėzau
bet aš išsilaisvinau iš jų
pavergęs ir žemę ir dangų
bet tai apgaulė
siela karščiuoja labiau
nuoga po abstrakcijų saule
stebėki sielos striptizą
apnuogintą lig geluonies
tyla
išnykti galiu
mano kančioms
Jis abuojas
vien skauduliu mano pavirtęs
yra palaimos
malonumų kontinentas
ne Tėvo
mano sukurtas naujas
saldus užmaršties mirksnis
nors pagirios kurčios ir karčios
tapau užmaršus
Jėzau
beviltiškas šauksmas ant kryžiaus užkimo
Ražas
2013-05-25 12:01:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-26 11:20:40
Ši tematika reikalauja daugiau pastangų ir jausmo lygumo
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-25 15:46:19
sutinku su Ramune Vakare...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-05-25 15:15:02
Taip ,Ramunė teisi, reiktų apipjaustyt, pasivalyt, kad taptų lygesnis ir ne toks išsišerpetojęs :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-25 14:48:30
...kūrinys neria į neapsakomą gelmę... tai nuostabu...bet manau, kad atsiremti jam nėra į ką...visos žmonijos sukurtos pasakos rėmėsi į Žemės - žemiškus dėsnius...bet už Pažinimo Ribos žemiški dėsniai virsta į nieką - Visatos Kūrėjas niekad negimė ir nenumirė...atpirkti...nupirkti...kankinti...atkentėti už kažką - tai jau žmonių visuomenės vaizdiniai...bet jai kažkuri žmonių visuomenės dalis tame randa paguodą...gal tegu...