Kur pažvelgsi — miškai,
Kitas kaimas toli.
Aplink — nieko visiškai.
Ant kalno — pilis.

Andėja žinojo —
Ten eit nevalia.
Per šventę prie jos šono
Vaikinas prisėdo šalia.

Aukštas ir lieknas jis buvo,
Paslaptingas ir... ir gražus.
„Ant kairės rankos žiedą mūvi“,
Dėvėjo prabangius drabužius.

Jie sušoko šokį tik vieną.
Jis paklausė: „Ar tu to gailies?“
Andrėja nematė jo dieną.
Visi šnabždėjos: „Jis iš pilies“.

Ji vėliau vėl sutiko jį prie upės,
Jis mėgo vaikščioti toj vietoj.
Jis sakė, kad Andėja jam rūpi,
Ir dažnai  ją į savo pilį kvietė.

Andėja atėjo į pilį naktį,
Ten laukė gražiausias jos matytas vyras.
Jis pabučiavo ją į kaklą.
Ji negalėjo žinoti. Jis buvo vampyras.