Aš žinau, kad tu šalia
Ir dar žinau, kad mes dugne.
Dažnai dažnai tave jaučiu.
Tai — viena didžiausių mano paslapčių.
Tu visada arti manęs.
Neaišku, prie ko tai prives.
Kur aš žengiu, ten ir tu.
Ir kodėl mes visada kartu?
Aš žinau, tu būsi šalia
Ir iki dugno lydėsi mane.
Aš žinau, nuo tavęs pabėgt negaliu,
Ir todėl su baime tavo vardą tariu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-24 01:26:23
Visos kūrybiškumo kortos išmestos pirmąja eilute.
O toliau? Geras klausimas viso eiliavimo tęsiniui...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-23 23:10:20
tikrai, gal repas būtų ir neblogas...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-05-23 21:17:44
tikrai, jei būtų kalba apie šešėlį, būtų šis tas... Taip ir norėjosi, kad būtent tokia ir būtų pabaiga. Pasigedau paslapties ir netikėto galo.
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-05-23 17:54:55
žinau, kad mes dugne. Ir iki dugno lydėsi mane.
Dugno pakopos...
Reps gers gautus
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-23 17:01:34
"Kur aš žengiu, ten ir tu.
Ir kodėl mes visada kartu?"
Jeigu čia apie kartu žengiantį šešėlį, tai retorinis klausimas tinka. :)