Iškentėki atmintimi.
Iškentėki tuo,
Kas negrįžta.
Negrįžtamo neatims.
Ji žaizda —
Ilgesiu, skausmu trykšta.
Iškentėki užmarštimi.
Tarsi nežydėję dūla.
Nugrimzta į nebūtį
Liepsnojantys pavasariai
Lyg nebuvę.
Iškentėki lemtimi.
Ji ištrins,
Ko neužbrauksi.
Juk į paslaptį išeini.
Iš ten grįžtančių
Nelaukia.
Iškentėki mirtimi.
Tuo, kas
Išeinant suvirpa.
Tai visai visai nedaug.
Daug mažiau, negu tikies —
Šiurpulys, tamsa ir niekas.
Ražas
2013-05-23 12:39:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-24 23:27:09
Isjaustas , puikus darbas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-23 21:11:00
Paskutines strofas perskaičius toks keistas šiurpuliukas perbėgo. Tai, jau taip...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-23 17:15:17
"Iškentėki atmintimi...
Iškentėki užmarštimi...
Iškentėki lemtimi...
Iškentėki mirtimi..."
Bet šiandien gyventi! :)
Puikių kūrybinių minčių!
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-05-23 16:16:33
Idomu. nejau taip bijote mirties, kad apie ją rašote užuominomis. nesugražinsim tų kurie išėjo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-05-23 14:52:28
taip kas buvo, to neišbrauksi