Vėl praeisit pro šalį, kaip kas metai praeinat —
Puošnios, išdidžios, kvapnios.
Nors dainuos ir dainuos vakarais širdis dainą,
Kur laimė manoji slapstos.

Ne rasa, ne lietus jums šakas nusvarino,
Ne šalna sunkų žiedą pakando,
Rodos, patys gražiausi spalvų margumynai
Debesim nusileidusiais brenda.

Alyvos, alyvos — gegužės stebuklas,
Paskutiniai pavasario vartai.
Nesuprasti, ar burtai, ar kerintis rūkas
Sužaliavusią žemę aplanko.

Vėl praeisit pro šalį, kaip kas metai praeinat...
Per vėlu, per vėlu jus stabdyti.
Teliks tuščios ir pamirštos ištiestos rankos,
Man pakaks jus dar kartą matyti.