Myliu aš tave, kaip medines sūpynes
Ir stogą, raudonai dažytą.
Kaip dumbliną žaliojo slėnio šaltinį
Ar darganą vasaros rytą.

Myliu aš tave kaip nulaužtą riešutmedžio šaką,
Liūliuojantį marių ošimą.
Kaip slidų ir purviną vieškelio taką
Ar kvepiančio šieno prikrautą vežimą.

Myliu aš tave kaip saulės zuikutį ant sienos
Ir rožėmis kvepiančią lovą.
Kaip pjaustančią kojas ražieną,
Žibutėmis mėlyną kovą.

Myliu aš tave...
Ir kam gi tie žodžiai?
Myliu aš tave...
Tiksi laikas nuobodžiai.