Dar virpa šešėliai nakties
Ir dengia dar kūnus kaitra.
Pro atvirą langą lemties
Jau skverbiasi josios daina.
Ir bunda aušra nebyli,
Ir rankos dar glaudžia mane.
Už lango šnabždės keturi
Tik vėjai. Tai mūsų dalia.
Dar likus dalelė nakties.
Dar trupinius barsto rasa.
Į langą pabels, prisilies
Taip tyliai jazmino šaka.
Bus keista matyti tave
Kai saulė palies spinduliais
Ir jausmas skraidys dar ore,
Ir lūpos dar degs bučiniais.
spika
2013-05-22 00:14:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-22 15:56:03
Pulsuojantis, gyvas, jausmingas... Dainingas ir žadinantis rimavimas. Man patiko.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-05-22 15:46:29
Viskas gerai, bet norėjau mažiau girdėtų metaforų. O jūs tai galite :)
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-22 12:55:47
"Už lango šnabždės keturi
Tik vėjai. Tai mūsų dalia. "
Labai giliai išjausta mintis!
Mielas kūrinėlis...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-22 11:53:44
Tema – dėkinga, jausmo – tikrai yra.
Pritrūko atidos (skyryba!) ir noro kūrybingiau parimuoti (dabar: nakties-lemties, rasa-šaka) :-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-05-22 08:39:23
Į langą pabels, prisilies
Taip tyliai jazmino šaka > kvapnus švelnumas, meilės mėnesiena ar romantikos ilgesys – širdingai plaukianti daina.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-22 01:13:37
Širviškai. Ypač paskutinis posmas.