Baltas vakaro vėjas apako --
Čia ruduo, begalinis ruduo --
Gervuogynų šėšėliai ant tako
Ir vaivorykšte parištas šuo
Į mėnulio skeveldrą suloja --
Cementiniai laukai liūdesy --
Jais praeina kaip angelas Goja,
Ir Kapričai išbalę visi
Su granitu ir marmuru liejas,
Nulinguoja ant skausmo uolų,
Kaip magnolijų gergždantis vėjas,
Nuo kurio vis labiau aš šąlu --
Baltas vakaro vėjas apako --
Čia ruduo, begalinis ruduo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irma
Sukurta: 2013-06-03 13:28:57
Jūs kaip visada paskendusi savo romantikoje, ir tokia jausminga, tokia dainuojanti...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-24 01:51:28
„Gervuogynų šešėliai ant tako“ – turbūt talpiausia (vietos, metų laiko ir nuotaikos atžvilgiu) eilutė.
Kūrinys persmelktas begaliniu liūdesiu.
Idealaia pasirinkta rondo forma.
Autorei – pagarba!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-22 17:03:29
Man vistiek patiko šis ruduo... :) Neįprastas, kitoks...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-05-22 09:28:22
Cementiniai laukai liūdesy -- taip ir sukausto...
Efektingos priešpriešos ir granitas, marmuras žydinčios magnolijos harmonijai...
Baltas vakaro vėjas apako -- > ypač gražus vaizdinys, neišvengiamo rudens pojūtis.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-21 23:47:41
O čia puiku!
...vaivorykšte parištas šuo...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-21 21:04:35
labai jausminga ir miela..melodinga dar
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-05-21 12:50:49
Ilgesys toks šaltas ir rudeniškai nostalgiškas.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-21 12:25:49
Ilgesingas, liūdnas.