Papilkėjo mėlynas dangus,
Atskubėjo nuožmūs vėjai.
Drasko, ardo žiedlapius trapius,
Lyg išvyti juos iš čia norėtų.

Sūkuriuoja linksmas uraganas,
Laužo medį, drasko lapelius.
Kelio jam pastoti nieks negali.
Viesulėlis bėga per laukus.

Neša baltą šleifą nuotakos jaunos,
Obelėlės žiedą plėšia nuo šakos.
Pavogtą jaunystę, lekiančias mintis
Įsuka į ratą, bėga risčiomis.

Nesustabdo miškas viesulo smagaus,
Suka pasigavęs dainą iš žmogaus.
Lekia, bėga, trypia žiemkenčius mažus,
Ratilais gadina pievas ir laukus.

Tik staiga nušvinta saulė palengva.
Vėjas nuramintas miega žolėje.
Viesulas išnyko kelio vidury,
Pasiliko žiedas, nuplėštas naktyj.