Vėl sugrįš, gal negrįš ištremta atmintis.
Stalčiuj guli pageltę laiškai.
Metai skaitė mintis, lietūs plovė viltis.
Laukiau aš taip ilgai, juk žinai.
Man gegužiai kuždėjo – ištieski sparnus,
Patys kels jie aukštyn, nepaklys.
Taip išėjo. Vėlu. Net pralenkus metus,
Vėl girdžiu – nesugrįš, nebegrįš...
spika
2013-05-18 11:49:30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-20 13:19:42
Jautriai, stipriai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-05-18 23:44:17
Ilgesio pilnas...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-18 23:35:46
Atsidūsėjimas, matyt, irgi jausmo raiška.
Tikėkimės, kad tikro jausmo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-18 20:04:24
Lyg išskridus paukščiams. Gražu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-18 17:58:29
„Metai skaitė mintis...“
„ ...Net pralenkus metus,
Vėl girdžiu – nesugrįš, nebegrįš...“
Tarsi atsidūsėjimas, tačiau šviesus – be nuoskaudos...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-18 12:01:14
Gražu, nuoširdu, gyva, elegiška...