Ar žiema, ar pavasaris, Zapyški, tu nuostabus!

Krantuos pražydę ievos, išbalę vyšnių sodai,
Tėvyne Lietuva, kaip pasaka atrodai!
Anksti rytmetėlį, praplaukęs pro Kauną,
Zapyškio krantus ramus Nemunas plauna.

Net minutei trumpai pailsėt nesustoja,
Vakarai, Vilkija paskubėti jam moja.
Gėrėsiuos tavim, kiek bus lemta gyventi,
Tiktai grožio versmės akimis neišsemti.

Jei plauktum laivu, balta skarele
Pamotų nuo kranto mergaitė vyšnia.
Pro alyvų vartus, pro kriaušę laukinę
Ateiki per pievą auksinę auksinę...

Smėlio kelias per lanką ir gluosnis palinkęs...
Sugrįžki dar kartą! — tai man, girdžiu, linki.
Seni kryžiai, beržai, koplytėlė maža,
Kažkur smėlyje ilsis mano kelio pradžia.