Kam žodžiai? Tirpstu žiburiuojančiam žvilgsny,
Rūbus nusimėto šėliojantis kraujas,
Nes gyslose jis nebegali sutilpti,
Kai drovų švytėjimą spraudžia tau saujon,
Kaip dovaną brangią, kaip amžiną priesaiką,
Sapnuos ir svajonėse lauktą stebuklą,
O aš pasiduodu jausmų šitam viesului,
Į svaigų verpetą kad mudu įsuktų.
Pilnatvė. Euforija. Kylam ir krintam —
Šimtai bučinių kaip drugiai plazda kūne.
Neši tarsi potvynis šapą per slenkstį,
Kur guolis ne šilko, bet pievos ramunių.
Koks skirtumas, kur ir kada būti dviese?
Visa amžinybė trumpa tarsi mirksnis.
Dangaus skliautuose žvaigždele pabudėsi,
Kol aš per Dausas pas tave atsiirsiu.