Gegužės 13 d.
Štai ir priminė tiesiogiai mano rolę žmogus, kuris ją matė net per laikinai užtemdytą drovumą. Arba aš net pati to nepastebėdama tą šydą kadaise savo naglumu pramušiau. Turiu savo nuomonę, kurios niekas nepakeis be mano leidimo, žinau savo vertę, kurios niekam nevalia paniekinti, pasitikiu savimi ir nei vienas to pasitikėjimo sutrypti negali. Ir kada tai ne tik prisimeni, bet ir išgirsti iš kito – supranti, kad visos baimės nepagrįstos, visas nerimas be konkretaus pagrindo, o jei jau taip – tai atiduodu tau pusę savo laimės! Ateik, pasiimk, būk mano angelu sargu, būk laimingas! Nuoširdžiai dvigubinsiu tavo džiaugsmą, o tu manąjį.
Laimė dalykas geras, bet vieno žmogaus širdy sunkiai sutalpinamas, todėl ne visada jo galimybės iki galo išnaudojamos. Viskas: skausmas, liūdesys, bloga nuotaika – lengviau išgyvenama padalinta pusiau, todėl ir laimė daug lengviau pakeliama dviese. Ir viduje nesusigula taip greit, kaip kiti jausmai, lieka tokia atsišerpetojusi, daužosi tai į vieną, tai į kitą širdį, ir vis naujai džiaugsmui prisikelia.