Patrupini kartais po trupinį –
Lyg snaigė nukristų ant sniego.
Žodžius iššukuoji ir supini,
Ir meilė tik kaspinu lieka.
Juk akys išduoda (paklydėlės...) –
Vargu ar širdy liko vietos.
Dangaus skliautas didelis, didelis –
Praskrieja ir dingsta kometos,
Negrįžta ar slepias už debesio...
Gal skriskime paukščiais į lizdą?
..............................................................
Ant skruosto be karščio sudegusio
Dvi skirtingos ašaros tviska.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-05-13 11:36:54
... liūdnoka, bet taip dažnai susiklosto...gyvenimo fonas
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-12 09:17:09
Liūdna pabaiga... O gal tie iššukuoti (atsargiai parinkti) žodžiai – viltimi tviska?
Išgyventa, stipru.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-11 20:35:49
Puikus, stiprus...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-05-11 12:16:15
o pabaiga liūdna...
Lyriką man sunku kritikuoti - viskas atvira, galiu druskos užberti...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-11 11:42:42
Pradžia labai stipri :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-11 11:10:32
be karščio sudegusio — ypatingai stipriai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-11 10:35:19
Pakerėjo