Žydi vyšnios — argi taip baltai,
Kad suvirpa Nemuno krantai
Nuo svajonės skambesio žieduos —
Mano meile, juk tave veduos
Aš Žaliakalnio mažyte gatvele,
Sodų iškirstų, sudegintų šalia,
Bet jie žydi man kaskart balčiau —
Vis einu senais takais, tačiau
Tik nuo Nemuno balti rūkai
Suka gūžtas krantuose. Sakai
Man tyliau už žiedą obelies:
— Mūsų meilės šalnos nepalies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-26 22:24:35
Kaip gražuuuu....lengva lengva :)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-11 11:46:27
Tyvuliuojanti žiedais meilė :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-05-10 23:16:45
Koks plazdantis, gyvas kalbėjimas! :)
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-10 22:46:29
Nuostabiai!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-10 21:59:00
O, žemietė :) Gerai, kuomet apie Kauną ir Nemuną :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-10 18:36:11
Taip gyvai... kaskart balčiau žydintys sodai...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-10 17:33:28
Labai pavasariškai ir pakiliai... Su Meile :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-10 12:37:55
Mūsų meilės šalnos nepalies... Puikios eilės. Priminė mano jaunystės Žaliakalnį :)