Nuo tuščio žodžių skambesio,
Griausmingo žingsnių trankesio,
Besielio žvilgsnio
ir juoko be skambesio,
Man baisu.
Kai verkia maži vaikai,
Kai senai močiūtei blogai,
Kai vienišas paukštis klykia
prie tuščio išplėšto lizdo,
Man baisu.
Kai tamsūs namų langai,
Kai toli išvyti vaikai,
Kai nešviečia gimtasis žiburys
trobelėje gimtoj,
Man baisu.
Kai meilės šventos nebėra,
Kai pavasarį – pilka spalva,
Jaunuolis netiki viltim
ir veda kelias pražūtin,
Man baisu.
Kai netiki žmogus Dievu,
Ir pievoj neskina gėlių,
Nežino ašaros sūrumo
ir nemena rankų švelnumo, -
Man baisu.
Felicija
2013 05 10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-10 22:35:45
Baisu, o ką daryt, yra gi ir gerų dalykų, pažvelkime į gražesnę gyvenimo pusę...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-10 18:58:02
Baisu dėl daug ko.
Nereikia tiek daug tų pakartojimų.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-10 18:07:34
"Nuo tuščio žodžių skambesio,
ir juoko be skambesio,"
Gal per daug neskambanti mintis?
Nors tyla kartais labiau paliečia sielą...
Sėkmės!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-10 12:27:58
Kai verkia maži vaikai,
Kai senai močiūtei blogai,
Kai vienišas paukštis klykia
prie tuščio išplėšto lizdo,
Man baisu.
...labai labai skausmingai...ir dar...kai tokie žodžiai pavasarį...