Nu, tai tęsiam tąliau apie Nalšios žemį. Kad geriau suprast šitą ragijoną mentalitetų, raikia pasdomėt gilaliau šitą regioną geografiju da istoriju. Ragijonas, kur ūtaryja rytų aukštaicių (arba kaip mislyja kalbininkai – rytų dzūkų) tarmi, apima šitos vietoves:

1. Ignalinąs rajonas – visas.

2. Švincionių rajoną didzioji dalis, išskyrus pietinį dalį aplink Pabradį, ba Pabradėj gyvena daugumoj lenkai (nors Pabradės lietuvių tautybės gyventąjų irgi yra kalbancių šituo tarmi).

3. Zarasų rajoną mažas gabalas, tik rytinė dalis aplink Turmantų.

4. Visaginą miestų irgi galima iš dalies priskirt – nors anas daugumoj yra rusiškas, ale jam gyvenantys lietuviai irgi dažnai kalba šituo tarmi.

5. Kai kurios nedidelės vietovės Baltarusijąj: Gervėciai/Гервяты, Apsas/Опса, kap katarie kaimai palei didziausį Baltarusijąj Narucią/Нарач ažerų, i kitąs smulkiąs vietovės.

Šitas ragionas geagrafiškai visadu buvą atskirtas nuo visos likusiąs lietuvių gyvenamą etninės teritorijąs, ba anas yr ažu ledynmecią suformuotų Baltijąs aukštumų. Kap rašą mūs zemliokas geagrafas Česlovas Kudaba, šitam regioni visi keliai, visas judėjimas i visas gyvenimas vyką tik šiaurės – pietų kryptim, ba iš rytų vakaruosna nikdi nebuvą gerų kelių. Ignalinąs i Švincionių rajonų vakarinys rubežius aina miškais – Labanorą giria, Mincios – Ažvincių giria, i be to, šitąs vietovės yr kalvotąs i ažeringąs, dėl to cia niekad nebuvą gerą susisiekimą. Geri asfaltuoti keliai gretimuosna Malėtų da Utenos rajonuosna par miškus i kalvas buvą nutiesti jau tik prie savietų. Dėl to Nalšios regioną žmones mažai bendravą su didziuoju Lietuvos daliu, ė daugiau su slavų tautom: pietuos lenkais prie Vilniaus, rytuos baltarusais, ė šiaurėj, un Daugpilį, su rusais (Latvijąs Daugpilią regioni rusai sudarą daugumų nuo sanų laikų). Ažtai šitam ragijoni susformavą unikali aukštaicių tarmės dalis, su dzūkavimu. Tarpukarią laiku visas šitas ragijonas priklausė Lenkijai (tarp kitką, J. Pilsudskys, kataras tuo laikotarpiu valdė Lenkijų, yr gimys dabartiniam Švincionių rajoni). Lietuvos – Lenkijąs siena, kaip bebūt keista tąki istorijąs ironija, ajo tom paciom Baltijąs aukštumom i beveik sutapą su mūs tarmės vakariniu rubežium.

Šitam regoni nuo seną pagrindinė gyvenimą ašis buvą Varšuvąs – Peterburgą gelžkelys. Civilizacijąs centras vietiniam visadu buvą Vilnius, kartais Daugpilys, todėl visas judėjimas ir važiavimas pasižmąnėt visadu buvą šituosna dviejuosna miestuosna. I dabar labai daug Švincioneliškių da Ignaliniškų važinėja kožnų dienų Vilniun darban. Ne iš gerą gyvenimą – šituos rajonuos ekanominė situacija bais prasta, cia vienas skurdziausių Lietuvos ragijonų (ne kur kitur, a Ignalinąs rajoni yr Lietovoj “zombių miestu” tituluojamas Didziasalys). Nu, ale Vilnius netoli, galima nuvažiuot per 1 – 2 valandas, ažtai labai daug vietinių rytais važiuoja Vilniun darban, ė vakarį grįžta namo. Šitų ragijonų dėl artumą ir stipriai palaikomą ryšią su sostini možna skaityt čiut ne „Vilniaus priemiesciu“. Vasarų bais daug vilniecių važiuoja prie Ignalinąs ažerų polsiaut, plaukia Žeimenu (švariauiu Lietuvos upi) su baidarėm.

Apie šitą regioną gamtų tai galima rašyt bais daug, jau daug yra prirašyta, ale geriausia yr ne perskaityt, ė patiem atvažiuot padabot. Rozų padabojus, nąrasis grįžt cia do ne vienų i ne du rozus. Ne veltui Ignalina turi kurortinią miestą statusų. Šitam ragijoni turbūt paciąs gražiausiąs vietąs Lietuvoj. Kas yra Aukštaitijąs nacianalinys parkas, tai niekam aiškint neraikiai – visi žiną. Ažerai, kalvąs, miškai i etnagrafiniai kaimai – šituo mūs zemliokai tikrai gali didziuotis. Žemės šitam ragijoni labai nederlingąs, smėlingąs, ale ažu prastas žemes Dievas davė kampensacijų žmąnėm – puikių gamtų. Žemės biškį derlingesnės jau prie pat Baltarusijai, tam toli rytuosna atsikišusiam Lietuvos gabali – Aplink Adučiškį i Didziasalį, kur prasideda Dysnos lyguma, ale ti jau beveik ažerų nėr. Man jeigu reikėt rinktis, tai man jau geriau ažerai, negu derlinga žemė.

Šitas ragijonas nuo seną yr daugiatautys. Su lietuviais nuo saniausių laikų družniai rozam gyvena baltarusai, lenkai i rusai. Miesteliuos i kaimuos možna pamatyt i bažnycių, i cerkvių, išgirst ūturijant visom šitom kalbom. Istoriškai susfarmavys daugiatautiškumas praturtina mūs ragijonų i suteikia jam išskirtinumą. Šitų ragijonų galima skaityt tobulu kelių tautų sugyvenimą pavyzdziu – daug pasaulią ragijonų galėtų pasmokyt, kaip raikia su kaimynais družniai gyvint.
Padabojus un žemėlapį, možna pastebėt, kų mūs ragijonui būdinga vietovardžių galūnė –iškė:  Narsutiškė, Liubiškė, Kvederiškė, Vaiciukiškė, Rukšiškė, Masliškė, Nevieriškė, Sakališkė, Kazliškė. Daug yr slaviškų pavadinimų, i mišrių pavadinimų, kur šaknis lietuviška, galūnė slaviška, arbe atvirkšciai.

Dėl šitą regioną tarmės labai yr abejotina, ar tikrai mus možna skaityt dzūkų dalim, kaip nori kalbininkai. Šitam ragijoni žmonės nesieja savys su Dzūkiju, tik su Aukštaitiju. Aš tai ne kalbinykas, ale galiu tik iškelt tokį savą spėjimų, kad abi šitąs dzūkuojančiąs tarmės, tikrųjų dzūkų i Nalšios aukštaicių, susformavą nepriklausomai viena nuo kitos dėl baltarusų kalbos įtakąs. Baltarusų kalbai dzūkavimas irgi būdingas, pavyzdziui, anys Dmitrijaus vardų taria Дзмітрый.

Parankiąjau daugiau šitą ragijoną žodzių, yra tarp šitų žodzių gal ir tąkių, katarų nesutiksi niekur daugiau Lietuvoj.

Kastriulia - puodas
Paconas - vaikinas
Zlastis - pyktis
Gvoja - kalba nesąmones
Rasigvoją - įsipliurpe
Ūn - ten
Kaboja - kabina šaukštu
Ratuja - gelbėja
Roda - išeitis
Rozas - kartas
Škala - sinagoga
Markatnas - nuliūdes, niūrus
Dūksta - pyksta
Rūgsta - liudi
Alasas, alasyja - triukšmas, triukšmauja
Kvaras, kvašas, sukvašys - ligotas
Bliuznyja - blevyzgoja
Šūdakiaulis - nepaklusnus vaikas
Kakos - speniai
Nūdnas - liudnas
Diktaunas - šnekus
Raguties - rogės
Storaulyvas - besistengiantis
Brokyja, brokaulyvas - peikia, kritiškas
Zemliokas - žemietis
Kadokai - per dideli batai
I, da – ir
Až, ažu – už
Un – ant
Kol – kodėl
Medziolai - klumpės
Tuntuoja - dundėdamas vaikšto
Spaciruoja - vaikštineja
Mašaruja - eina isitempes, kareivišku žingsniu
Spaviedotis - eiti išpažinties
Sūplaukos - supynes
Atsibridiną – atsibodo
Rubežius – riba (kokios nors teritorijos, žemės, kiemo)
Kardonas – siena (išvažiavys ažu kardoną – išvykęs į užsienį)
Britkus - bjaurus
Adynąs - valandos
Dziegąrius - laikrodis
Broma - vartai
Balbatūnas - mėgstantis kalbėti nesąmones
Aficierius - karininkas
Milicinieras - milicininkas (dažnai ir policija taip pavadinama)
Stolierius - stalius
Aficijonka - padaveja
Molierius - dažytojas
Žebruja - elgetauja, eidamas per namus prašyti maisto
Žiurstas – prijuostė
Nigdi - niekad
Pielavynąs - pjuvenos
Samuoja - semia
Cambravinąs - šulinio rentinys
Triūba - vamzdis
Naparckas - antpirštis siuvimui
Klapatas - rupestis
Paldienykas - pirmadienis
Utarnykas - antradienis
Sarada - treciadienis
Četvergas - ketvirtadienis
Pėdnycia - penktadienis
Subata - šeštadienis
Nedielia (1) - sekmadienis
Nedielia (2) - savaitė
Morząja - terlioja, paišo bet ka, negražiai rašo
Tataruja - greit graužia (apie peles), krato ka nors
Čiuomątis - prsižiureti, apsitvarkyti
Graboja, grabulioja - čiupineja
Ausąs - ausys
Ažupakalis - sedimoji dalis
Kašikas - pintas krepšys
Sakvajožas - medžiaginis krepšys
Tarba - maišas, kuprinė, rankinė
Bumberoja - kalba storu balsu
Zevoja - žiovauja
Darmai, darmavai - nemokamai
Zagraničnas - užsienietiškas
Špokinycia - inkilas
Zacirka - populiari sriuba iš pieno ir miltų
Rūgštieliai - rūgštynės
Drapokas - koks nors prastas plūgas ar kitoks padargas, šiais laikais dažnai taip pavadinamas prastai važiuojantis traktorius ar automobilis
Drapakuja - nevykusiai, kreivai aria
Trepojas - išsišoka, nekukliai elgiasi
Trepocius - išsišokantis ir ižulus žmogus
Dugnelys - dangtelis
Apcūgąs - replės
Lenciūgas - grandinė
Zoviesas - durų vyris
Minojas - stumdosi, eina imtynių
Bovijas - žaidžia
Dovijas – dūksta, šelsta
Lokmonai - skudurai
Chaladnykas - šaltibarščiai
Ažtrūką - karvū neduoda pieno
Dziubtelėją - truputį įkirto
Neviernas - nepatiklus
Brozda - kelia trukšma, brazdena
Sykia - teka plona srovele pro skylutę
Buntuja - trukdo
Susbuntują - susipainiojo
Sarmatlyvas - kuklus
Šaltagiedys - begėdis
Vasarošiltys - lengvai šiltas
Drabena - dreba
Dziuobąja - silpnai lyja, arba lesa (apie paukštė), ką nors silpnai kapoja
Ažsiriją - užspringo
Aprinką - apvogė
Perėmė - užpuole
Rita - ridena
Ritas, išsiritie - lipa iš lovos, atsikėlė
Slobnas - silpnas
Mūkelė - ant kryžiaus kalamas Kristaus kančios atvaizdas
Kemeronai - seni, išpuvę, lengvai lūžtantys medžiai, ypač jeigu stipriai išsišakoję
Zodziai, zodziuko - lėtai
Viortkiai - greitai
Niežnas - švelnus, jautrus
Nepritamnas, nedaciopa - kvailas
Susabrazują - suprato, susitvarkė
Marūdyja - lėtai ka nors daro, tempia laiką
Bliekinelė - skardinis indas
Skrupsnus, skrupsi - traškus, traška
Vajuja - kovoja
Korka - kamštis
Ažkorkują - užkimšo
Brūkši - brauko
Šaveliojas - skeryčiojasi
Čiekąjas - išsidirbineja
Kurkinas - rėksmingas paukštis
Šagoja – žingsniuoja
Kumšanina, kumšanynė – kamšatis
Pirznius – pirdūnas
Gleizynė – purvynas
Pjauniai – tikrai
Pravilniai – teisingai
Šmėsaluotis – mojuotis, švaistytis
Duomautis – domėtis
Cekavas, cekavytis – smalsus, smalsauti
Pasdaboją, pasnaravyją – patiko
Akvata – noras
Rozam - kartu