Tempiu kaip sraigė
Savo naštą,
Ji man kasdieną
Vis sunkesnė.
Jau kaip kupra
Prie žemės lenkia —
Neišbarstysi,
Nenumesi...

Ji be manęs,
Aš be jos — niekas,
Globojam viena kitą,
Saugom.
Žaizdom
Ir paklydimais mano
Abi maitinamės
Ir augam.

Per sočiai šėriau
Savo naštą —
Kupra sunkėja,
Jėgos mąžta...