Naktis tamsi, audringas vėjas,
O tu šiąnakt jautiesi nusidėjęs.
Ir gyslose ne kraujas, bet ugnis...
Karšta aistra geriau nei taurė vyno
Paverčia kraują šniokščiančia lava...
Ugningos akys žiba viltimi.
Nuslysta rūbas, dengęs tarsi oda.
Du kūnai dega žvakės apšviesti —
Aistra svaigina, siautėja širdy...
Jos balsas liepia nepaleisti,
Kol saldžios bangos duš.
Laukinis geismas tarsi gervės klyksmas
Netramdomas, nevaržomas, trapus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-06 15:42:32
"audringas vėjas,..
gervės klyksmas.
trapus."
Prisipažinimas ugnimi prieš vėją... :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-06 13:59:33
Puikus darbas
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-05-06 13:30:45
ir ką?
rimuotai aprašytas aktas ir tiek
trūksta minties
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-05-06 13:22:36
Įtikino Jūsų kūrinėlis, tikrai jausmas stiprus, gerai pagauta akimirka.
Vartotojas (-a): valiaugija
Sukurta: 2013-05-06 12:21:23
Jausmas liejasi per kraštus, labai atviras išraiškingas tekstas. Šauniai.