Virpa keliai, veriasi bedugnės,
Virva vyturys prikimusiu balsu,
Aš prašau, nemesk manęs į ugnį
Gėdos, žilo nerimo kančių.

Nerimas lyg senas mano draugas
Vėl sugrįžo į širdies namus,
Tarsi šuo ištikimai jis saugos
Ir duris ir langus, ir vartus.

Pravirkstu, atleisk, jei nusidėjau,
Tau, gyvenime pakrypusiam, žmogau,
Šitiek kartų dėl Tavęs kentėjau
Ir dangaus palaimos aš meldžiau.

Tavo lūpos tyli, akys liūdnos,
Žvilgsnio vengi, gal net nekenti,
Pažiūrėk, geltonosios plaštakės,
Išsakyk, kas dedasi širdy...