Lūžusi ketera sniego,
Skardis užklotas ledu.
Tyliai minutės slenka,
Kai lydim saulę kartu.

Klykia žuvėdra vėjyj,
Dūžta į uolą banga.
Ir tau prie kojų krenta
Gintaro saulė staiga.

Baltąjį skardį nušviečia
Kylanti mėnulio pilnatis.
Naktis per kalnus ateina,
Neša ramybę vis.

Užsidega žvaigždelė po žvaigždės,
Ant balto skardžio akmenys sušvis.
Ir sniego ketera balta
Į jūrą grimzta palengva.

Pakilę bangos muš uolas,
Baltai nušvitusias, trapias.
Ir prasiskleis balta gėlė
Ant balto skardžio kaip žvaigždė.