Santrauka:
Šis paprastas eilėraštukas pirmasis mano darbelis apie tėviškę -—mažą miestelį Dzūkijoje, Lazdijų rajone. Labai jį myliu, nors ten turiu tik artimųjų kapų kalnelį. Mano vaikystės namuose, jau perstatytuose, gyvena kiti žmonės. Geri dzūkai. Kai užėjau į kiemą ir ilgai verkiau, negalėdama iš jaudulio pasakyt nė žodžio, moteris mane guodė ir klausė, gal kuo padėt gali. Pagliau išlemenau, kad čia gimiau ir užaugau. Ji viską aprodė, buvo labai svetinga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-05-01 09:34:15
Vaikystės takai visam gyvenimui lieka brangiausi...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-04-30 22:48:48
mielas prisiminimais
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-04-30 22:03:36
Vaikiškai šventai...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2013-04-30 19:14:13
Manau, kad tokiai temai eufonija [skambėjimas - ritmika, rimavimas] pernelyg lengva, daininga...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-04-30 17:16:32
"Pasiliko širdis ten
Namely mažam,
Ir neišmetei nieko
Vaikystės laužan."
Labai mielai nupieštas tėviškės paveikslas!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-30 14:17:50
Vėl ir vėl grįžtantys prisiminimai... Jaukus eil.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-30 12:55:20
Tai yra šventa.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-30 11:38:24
gražu ir artima kiekvienam manau.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-30 11:07:34
Labai šiltai, artimai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): valiaugija
Sukurta: 2013-04-30 10:03:31
Sveikutė, gražiai surimavote, O gimtinės šaknys visada gyvos