Karti atmintis

Šermukšnių skonio tavo lūpos
Vėlyvos meilės kartuma.
Kaip praradimo artuma —
Šermukšnių skonio tavo lūpos...

Šermukšnių skonio tavo lūpos
Žadėjo meilę man palikt
Ir atminimo nesutrypt...
Šermukšnių skonio tavo lūpos...

Šermukšnių skonio tavo lūpos —
Mano nakties vėsi svaja,
Kuri tebuvo praraja...  
Šermukšnių skonio tavo lūpos...

Šermukšnių skonio tavo lūpos
Žadėjo niekad neprišaukt
Tos nebūties juodos gelmės.
Šermukšnių skonio tavo lūpos...

Šermukšnių skonio tavo lūpos —
Jau tolstanti,  trapi viltis,
Karti pelynų atmintis...
Šermukšnių skonio tavo lūpos...
Felicija Ivanauskienė

2013-04-30 09:02:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2013-04-30 17:37:03

"Karti pelynų atmintis...
Šermukšnių skonio tavo lūpos..."

Labai stipri metafora, - lyg žaibas kūrinėlio pabaigoje.
Patiko!

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2013-04-30 09:36:18

Kartokos tos šermukšnių skonio lūpos, gal tuokart jos ir nebuvo karčios, bet prisiminimai apkartino, taip gali būt... Patiko.