Esu vienui viena.
Ir tokia vienintelė.
Niekas negalvoja taip, kaip aš,
Nieks manęs nebesupranta.
Aš matau, kaip vėl paskęstu liūdesy.
Aš nebenoriu būti mergina, kuri visą laiką šypsosi.
Nors dar šypsausi.
Jau net neskaudina manęs tas jausmas, jog tavęs nėra.
Ir tie žodžiai tau išėjus jau manęs neliečia.
Ne, negalvoju aš apie tave...
Nes nebegaunu aš tavų laiškų.
Ne, negaunu.
Žinau, kad jų daugiau aš nebegausiu.
Nors mano galvoje tavęs jau nebėra,
Bet aš sau kažkokia tuščia.
Man liūdna?
Gal...
Kas ryte pirmiausia pagalvos apie mane?
Kur tie pusryčiai į lovą?
Tu dingai kažkur su saule
Ir tom šviesiom pavasario dienom.
Sudie sakau aš tau,
O aš...
Esu vienui viena.
Ir tokia vienintelė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-04-30 20:15:49
Esat vienintelė ir nepakartojama!
Šypsokitės, - sėkmės :)
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-30 08:35:37
Ir tokia vienintelė. Puiku, ir nėra ko liūdėti, liūdesys praeina, ilgesys lieka, taip yra ir taip bus amžinai...
Mes visi vis ilgimės kažko, to ko neturim...Tokia realybė...O Saulėgrąža visada į saulę, į šviesą...
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-04-29 17:45:48
Labas, Saulėgrąža :)
Patys žodžiai atitiko kūrinio kategoriją - jausmai.
Vienintelis aiškus man kaip skaitytojui jausmas - ilgesys.
Gerbiu Jūsų jausmus ir priemones, kuriomis juos išreiškėte.
Norėtųsi, kad ta pavasario saulė atneštų tokių permainų į Jūsų gyvenimą, kurioms nebūtu lemta tapti tik liūdnais prisiminimais. ;)