Prisispjaudžiau į
Sopančią širdį
Aš iš sapno raudono
Pabudusi.
Kam? Paklausi,
Kad buvo nemiela,
Atsakysiu, kentėt
Ir įtūžau.
Liejau piktžoles,
Laisčiau ne gyvastį,
Kūno piktšašius
Rankomis glosčiau.
Ir sukandus dantis
Lyg krumpliaračius,
Nemąsčiau,
Kas išsrėbs šitą košę.
Aš ne vasara ten,
Aš ne vasara
Septintoji prieš
Aušrą gegužio.
Aš ten šašas
Ant purvino kūno,
Aš ten ragana
Vėjų bakūžėje.
Gal dar gėriu
Save išvalysiu
Ir surinksiu
Aš stiklą sudužusį.
Tu per akmenis,
Dieve, ateisi
Ir uždegsi
Prigesusią ugnį...