Santrauka:
Kartais už trumpą laimės blyksnį, mokame likusiu gyvenimu. (...iš surinktų moterų likimų)
Parašysiu žodžius
Ant apšalusio stiklo,
Teištirps, vos papūs
Vakarų vėjas šiltas.
Parašysiu aš juos
Ant dulkėto asfalto,
Tenuplauna lietus,
Kad nebūt niekas kaltas.
Ir įkaitusiam smėly,
Savo kančią paliksiu,
Kol banga ją paims,
Atleidimo prašysiu.
Už žingsnius, kai einu,
Vos pavilkdama kojas,
Aš norėjau mainais,
Ne danguj — žemėj rojaus.
Susilieja dangus,
Jūra ašaras šluosto,
Išsiilgę namų,
Laivai grįžta į uostą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-03 08:48:13
Jausmingas... Patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-30 14:32:43
Jaudinančiai... Patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-27 23:22:58
Net susigraudinau
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-04-27 21:56:00
Sužeistos, bet gyvos širdies daina...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-27 20:59:42
...jaudinančiais vaizdiniais atskleistas gyvenimo trapumas...viskas taip laikina ir taip skausmingai subyra...