Duok man žiupsnį druskos -
Jis man vakariene bus.
Šiandien nuo ryto vakarėja,
Rausvai nusidažo dangus.
Duok man šaukštą vandens -
Tiek man užteks nusiprausti.
Kai prietema mano vardą skardens
Aš pakilsiu į amžiną aukštį.
Duok man kruopelę miltų -
Iš jų išsikepsiu duonos.
Pamiršau svajas apviltas,
Pavirtau purpurine aguona.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-26 18:12:09
Įdomiai čia eita į tą visai neblogą užbaigą!
Nelabai sutikčiau, kad tai eilėraštis proza.
Matyt, kad galvota apie kūrinio struktūrą.
Tad nuoširdžiai linkiu: sėkmės tobulėjant! :-)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-26 17:45:14
Tiek nedaug paprašyta, o duota begalybė.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-26 15:45:57
Gražu. Paskutinis posmelis ypač.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-26 13:00:41
Pamiršau svajas apviltas,
Pavirtau purpurine aguona.
...patiko...o paskutinės dvi eilutės - perliukas...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-26 12:09:33
paskutinis posmas ypač gražus
Vartotojas (-a): Roberta
Sukurta: 2013-04-26 10:52:12
Tikrai, kartais tiek nedaug reikia!