Esi vandeningas dangaus amuletas,
Tau stigmų žvaigždėm užsitraukia kakta,
Bangų pranašai siunčia vandenį lėtą
Į miestą, kur žingsniais kryptis uždegta,
Kur plakasi kūnai į smėlio ganyklas,
Išleidę po šaknį, po sielą nukirtę,
Ten greitai užgyja asfaltas ir stiklas,
Dangus nebeturi į debesis tiltų.
Tik papila lietų ir vandenys klega,
Ties tavo kakta išakijusios žvaigždės,
Ledėja asfalte mėnulio botagas,
Užsiveria lūpos ir skiemenys baigias.
Tik kandžioja žingsniai punktyrais rytojų,
Esi vandeningas dangaus amuletas,
Prasiskiria bangos, vėl basas klampoji,
Eilėraščių stigmom per amžius žymėtas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-05-04 09:02:29
stigmos. kas jų nenešiojo?.. labai gerai tą būseną perteikta.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-26 18:21:20
Forma artima rondo, ir tai suteikia kūriniui papildomo žavumo.
Pavadinime gal labiau tiktų įvardžiuotinis: PAŽYMĖTASIS
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-26 17:38:09
Nelengvas stigmom pažymėtojo kelias, bet pašaukimas - visagalis.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-26 17:20:31
Puikiai, kaip ir visada.
Vartotojas (-a): Paveisninkas
Sukurta: 2013-04-26 14:44:56
gilu ir prasminga
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-26 12:08:32
visi posmai darnūs, dainingai liejasi, puikus kūrinys