Vakarinė
Jau vakarinė nusileido tau į delnus.
Jos švelnų nerimą tu lūpomis jauti.
Tegul baugus rytojus vėliai neateina,
Vien praeitim dabar tu gyveni.
Rasota brydė veda rūko glėbin,
Nuklojusio takelius atminties.
Nurimk, širdie, vien vardą jo kartoti.
Negrįš, negrįš iš mūsų praeities.
Taip gera būti ten, kur likom dviese.
Ir skausmas vėl ramina, lyg malda.
Atleisk, bežadėm lūpom kužda vėjas.
Atleisk už tartą paskutinį – niekada.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-26 18:44:32
Su gražia ir prasminga pradžia šioje literatūrinėje svetainėje. Linkiu palikti ne tik brydę rasotoje žolėje.
Debiutą suprasčiau, jei būtų įvardintas kaip „Poezijos vėrinys“, kurio pirmasis eilius ir yra „Vakarinė".
Likoa rimavimo ir kirčiavimo riktų (takelius >> takelį) .
Paskutinėse eilutėse būtina susitvarkyti su skyryba.
Sėkmės!
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-26 16:14:47
Sveikinu su debiutu. labai gražus kūrynys.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-26 12:55:12
Taip gera būti ten, kur likom dviese.
...taip nuoširdžai ir jaukiai...mielas kūrinys...