Pilnatis

Pilnatis pilnatis,
Tiktai ko, nežinau,
Paslaptinga naktis
Verias man, gal ir tau.
Kas supras, kas atras
Raktą jos paslapčių,
Ką ji žmogui atneš
Iš gelmės debesų?
Gal tik nerimo saują,
Gal gilumą minčių
Ir eilėraštį naują,
Prisagstytą žvaigždžių?
O gal ilgesį švelnų
Aksominio dangaus,
Kad paimtų ant delno
Sapną žemės žmogaus.
Pilnatis pilnatis
Be manęs, su manim,
Tik nušvinta viltis
Kartais net ir naktim.
skroblas

2013-04-25 10:03:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-04-25 17:15:50

Kur pilnatis, ten paslaptis... :) Mielas eiliukas.

Vartotojas (-a): Himmel

Sukurta: 2013-04-25 14:21:36

Mmmm, koks saldus tekstukas.
Ne, jokiu būdu nebanalus. Lyrikos žanre tiesiog taip būdinga, o šiame kūrinyje tiek daug žvaigždžių spindesio it patys žodžiai žvilga kompiuterio ekrane. Žavu.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-04-25 11:31:02

Žavus tekstukas. Bandyčiau jį sudėlioti į apvalainą pilnatį... :)

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2013-04-25 10:25:51

Jauki pilnatis :)

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-04-25 10:07:30

Malonu buvo su Jūsų eilėmis pakeliauti po paslapties pilną dangų.