Pro rūką kalba tavo akys,
Be žodžių aišku, ką jos sako,
Sugrįžk, prašai per pievą skausmo,
Kiek tik reikės aš tavęs lauksiu.
        
Vaivorykštės taku ateisiu,
Jausmus į širdį vėl įleisiu,
Tu abejonių akmenį nurisi,
O aš pradėt iš naujo pabandysiu.

Tai, ką jauti, kalbėk be žodžių,
Be žodžių aš tave išgirsiu,
Jų tiek skaudžių pasakėme abu,
Be žodžių apkabint tave skubu.